„Atrodo, kad jie tik žaidžia“ – tokią ar panašią frazę darželių pedagogai girdi dažnai. Ypač tuomet, kai tėvai pradeda lyginti darželį su mokykla ir ima nerimauti, ar vaikas pakankamai mokosi, ar bus gerai paruoštas mokyklai, ar ne per daug laiko praleidžia žaisdamas? Tačiau ankstyvajame amžiuje žaidimas nėra pertrauka nuo mokymosi. Žaidimas ir yra mokymasis. Apie tai, kodėl darželyje žaidimas yra sąmoningai pasirinktas ugdymo metodas, o ne laisvalaikio užpildymas, pasakoja privataus vaikų lopšelio-darželio „Pėdutės“ direktorė Aiva Garalevičienė.
Žaidimas – vaiko būdas pažinti pasaulį
Mažas vaikas mokosi ne sėdėdamas ir klausydamas, o veikdamas. Liesdamas, bandydamas, klysdamas, kartodamas. Žaidimas jam yra natūraliausia forma suprasti pasaulį ir save jame.
„Kai vaikas žaidžia, jis nuolat mokosi – net jei mums, suaugusiesiems, tai atrodo kaip paprastas žaidimas su kaladėlėmis ar lėlytėmis, – sako „Pėdučių“ direktorė, – Per žaidimą vaikas tyrinėja, kas jis yra, ką gali, kaip veikia aplinka ir kiti žmonės“.
Žaidimas ugdo socialinius ir emocinius įgūdžius
Darželyje žaidimas yra vienas pagrindinių būdų, per kurį vaikai mokosi dalykų, kurių neįmanoma išmokyti teoriškai. Būtent žaisdami jie pradeda bendrauti su kitais vaikais, mokosi tartis, laukti savo eilės, spręsti nesutarimus.
„Konfliktai žaidimo metu yra neišvengiami ir tai yra labai svarbi ugdymo dalis, – pastebi A. Garalevičienė, – Vaikai mokosi išsakyti savo norus, išgirsti kitą, kartais nusileisti, kartais apginti save. Šie įgūdžiai formuojasi tik realiose situacijose – jų neįmanoma išmokyti aiškinant ar pildant pratybas“.
Per žaidimą vaikai taip pat pradeda atpažinti ir suprasti kitų jausmus: kodėl draugas supyko, kodėl jam liūdna, kaip galima paguosti. Tai pamatas empatijai ir emociniam intelektui.
Žaidimas – mąstymo ir problemų sprendimo treniruotė
Nors iš pirmo žvilgsnio žaidimas gali atrodyti chaotiškas, iš tiesų jame vyksta intensyvus mąstymo procesas. Vaikai planuoja, priima sprendimus, keičia savo veiksmus, kai kas nors nepavyksta.
„Žaisdamas vaikas mokosi ne ieškoti teisingo atsakymo, o sprendimo, – sako direktorė, – Jei bokštas griūva, jis bando jį statyti iš naujo. Jei žaidimo taisyklės neveikia – jas keičia. Taip formuojasi lankstus mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas“.
Šie gebėjimai tampa labai svarbūs vėliau, mokykloje, kai nebeužtenka vien atkartoti, o reikia suprasti, mąstyti savarankiškai, ieškoti savo kelio.
Žaidimas stiprina emocinę sveikatą
Žaidimas vaikui yra ir saugi erdvė jausmams. Ne visus išgyvenimus vaikas gali įvardyti žodžiais, tačiau žaisdamas jis juos išgyvena per veiksmus, vaidmenis, istorijas.
„Per žaidimą vaikai dažnai atkuria dienos įvykius, situacijas, santykius, – pastebi „Pėdutės“ direktorė, – Taip vaikas apdoroja tai, ką patyrė: džiaugsmą, nusivylimą, baimę ar pyktį. Tai ypač svarbu ankstyvame amžiuje, kai emocinė savireguliacija dar tik formuojasi“.
Be to, žaidimas stiprina pasitikėjimą savimi. Kai vaikas pats sugalvoja, pats kuria, pats pasiekia rezultatą – jis jaučiasi galintis, svarbus ir vertingas.
Kodėl tėvams svarbu pasitikėti žaidimu?
Natūralu, kad tėvams norisi matyti apčiuopiamą rezultatą: rašomas raideles, skaičius, darant užduotis. Tačiau ankstyvajame ugdyme pats svarbiausias pagrindas yra ne žinios, o gebėjimas mokytis.
„Kai vaikas moka bendrauti, mąstyti, spręsti, valdyti emocijas – jis pasiruošęs mokytis visą gyvenimą“, – sako A. Garalevičienė, – Ir būtent žaidimas padeda šiuos gebėjimus ugdyti natūraliai, be spaudimo ir baimės suklysti“.
Todėl darželyje „Pėdutės“ žaidimas nėra atsitiktinis. Jis apgalvotas, stebimas, lydimas pedagogo. Tai sąmoningas pasirinkimas vaiko raidai.
