Naujos pradžios gali kelti gausybę jausmų: džiaugsmą, pasididžiavimą, liūdesį, pyktį ar net nerimą. Daugiausia, žinoma, jaudinasi tėvai, bandantys atitikti tikrus ar tariamus visuomenės lūkesčius. Pirma klasė – ne išimtis.
Šiandien galima išgirsti ir perskaityti begalę informacijos apie tai, ką vaikas jau turi, o kartais net „privalo“ mokėti prieš pradėdamas lankyti mokyklą. Skaityti? Skaičiuoti? Rašyti savo vardą? Ramiai išsėdėti visą pamoką? Vis dėlto pasiruošimas mokyklai nėra vien išmoktų raidžių ar skaičių sąrašas. Pėdutėse daug daugiau dėmesio skiriame emocinei brandai, savarankiškumui, socialiniams gebėjimams, kalbai ir mąstymui, dėmesiui, motorikai bei, svarbiausia, smalsumui. Kitaip tariant, į pirmąją klasę vaikas gali išsinešti kur kas daugiau nei žinias. Jo kuprinėje gali būti pasitikėjimas savimi, gebėjimas paprašyti pagalbos, noras tyrinėti ir drąsa bandyti dar kartą.
Šeši įgūdžiai, su kuriais verta susipažinti darželyje
Kalbant apie vaiko gebėjimus, svarbu prisiminti, kad čia nėra vienos visiems tinkamos išmatuojamos skalės. Vienam vaikui vieni dalykai pavyks anksčiau, kitam – vėliau. Svarbiausia, kad vaikas po truputį pažintų šiuos gebėjimus, suprastų, kam jie reikalingi, ir turėtų progų juos išbandyti kasdienėse situacijose.
- Savarankiškumas. Jis prasideda nuo visai mažų dalykų: pačiam apsirengti, susidėti daiktus, pasirūpinti savo gertuve, pasakyti, kad ko nors reikia, ar pabandyti išspręsti nedidelę problemą prieš kreipiantis į suaugusįjį. Tai nereiškia, kad vaikas viską turi atlikti vienas. Svarbiau, kad jis turėtų galimybę pabandyti ir žinotų, jog prireikus šalia bus žmogus, į kurį galima kreiptis pagalbos. Taip auga ne tik praktiniai gebėjimai, bet ir pasitikėjimas savimi.
- Emocijų atpažinimas ir valdymas. Mokykloje bus daug naujų patirčių – ne visos jos lengvos, todėl vaikui svarbu po truputį mokytis atpažinti savo jausmus: „Aš pykstu“, „Man liūdna“, „Aš bijau“, „Man reikia pertraukėlės“. Taip pat atrasti būdus, padedančius su emocijomis išbūti – nusiraminti, pasikalbėti, paprašyti pagalbos ar šiek tiek atsitraukti. Nereikia tikėtis, kad šešiametis visada puikiai valdys savo jausmus – svarbiausia, kad mokytųsi juos pažinti.
- Bendravimas ir bendradarbiavimas. Mokykla yra ne tik mokytojas, sąsiuvinis ir užduotys. Tai ir klasės draugai, bendravimas, konfliktai ar laukimas savo eilės. Darželyje vaikai mokosi išklausyti kitą, pasakyti savo nuomonę, susitarti, dalintis, paprašyti pagalbos ir padėti. Kartais jie susipyksta, kartais nesutaria, o kartais patys randa sprendimą. Būtent tokiose kasdienėse situacijose auga gebėjimas būti bendruomenėje.
- Dėmesys, atkaklumas ir gebėjimas užbaigti pradėtą veiklą. Pasiruošimas mokyklai nereiškia gebėjimo ilgai ir nejudant sėdėti prie stalo. Kur kas svarbiau mokytis sutelkti dėmesį, išklausyti instrukciją, prisiminti kelis žingsnius ir nepasiduoti susidūrus su pirmu sunkumu. Tai gali būti dėlionė, vis griūvantis bokštas ar piešinys, kuriam užbaigti reikia dar kelių minučių kantrybės. Taip vaikas mokosi, kad ne viskas pavyksta iš pirmo karto, tačiau galima bandyti dar kartą.
- Kalba, mąstymas ir smalsumas. Priešmokykliniame amžiuje svarbu ne tik tai, kiek atsakymų vaikas jau žino, bet ir kiek klausimų išdrįsta užduoti. „Kodėl?“ „O kas būtų, jeigu…?“ „Kaip tai veikia?“ – šie klausimai yra gražūs mokymosi pradžios ženklai. Kalbėdamasis, klausydamas pasakojimų, kurdamas istorijas, lygindamas, skaičiuodamas ir ieškodamas sprendimų vaikas lavina kalbą bei mąstymą. Raidės ir skaičiai taip pat po truputį atsiranda jo pasaulyje, tačiau svarbu, kad noras juos pažinti kiltų iš smalsumo, o ne baimės ko nors nemokėti.
- Smulkioji ir stambioji motorika. Mokyklai ruošiasi ne tik vaiko galva, bet ir visas kūnas. Smulkioji motorika reikalinga laikant pieštuką, kerpant, veriant, lipdant ar segant sagas, o stambioji – bėgant, šokinėjant, išlaikant pusiausvyrą ir koordinuojant judesius. Dėl minėtų priežasčių pasiruošimas mokyklai gali būti ir piešimas, ir karoliukų vėrimas, ir laipiojimas ar kamuolio gaudymas. Visa tai yra svarbi vaiko augimo ir mokymosi dalis.
Ne lavinti dėl lavinimo, o padėti atrasti
Prievartinis mokymas, ypač kylantis iš aplinkinių spaudimo ar lūkesčių, nėra pati geriausia motyvacija. Mokymasis, žadinantis smalsumą, norą tirti, bandyti, klausti ir atrasti, yra kur kas prasmingesnis. Svarbiausia atrasti vaikui tinkamas ir patinkančias veiklas bei palikti vietos jo paties idėjoms. Dėl šios priežasties Pėdutėse mokomasi labai įvairiai. Žaidžiant lavinami kalbos ir bendradarbiavimo įgūdžiai, eksperimentuojant – drąsa klausti ir ieškoti atsakymų, kuriant pieštukais, rankomis ar kitomis priemonėmis – vaizduotė ir motorika, o kasdien bendraujant mokomasi savarankiškumo, geriau suprasti save ir kitus. Kitaip tariant, mokomės ne vien to, kas bus reikalinga mokyklos suole. Mokomės įgūdžių, kurie padeda gyventi tarp kitų žmonių.
Didžiausia mokykla vis dar yra kasdienybė
Be jokios abejonės, šeima yra visų pirmųjų atradimų pradžia. Todėl ir namuose ruoštis mokyklai galima visai nepastebimai – tiesiog gyvenant kasdienį gyvenimą. Gaminant kartu galima skaičiuoti ingredientus ir matuoti jų kiekį. Einant į parduotuvę – leisti vaikui prisiminti, ko reikia. Ruošiantis išvykai – paprašyti pačiam susidėti dalį savo daiktų. Kavinėje – padrąsinti pačiam užsisakyti norimą patiekalą. Ne mažiau svarbu tiesiog kalbėtis. Perskaičius istoriją paklausti, kodėl veikėjas pasielgė būtent taip. Pasidomėti, ką vaikas būtų daręs jo vietoje. Kalbėtis apie dienos metu patirtus jausmus, iškilusias problemas ir galimus jų sprendimus. Suaugusiajam tai gali atrodyti kaip mažos kasdienės situacijos, tačiau vaikui jos dažnai tampa dideliais atradimais.
Į pasaulį – ramia širdimi
Pėdutėse vaikų neruošiame būti ekspertais, besivaržančiais su kitais dėl to, kas daugiau moka ar greičiau atlieka užduotį. Norime, kad į mokyklą jie iškeliautų pasitikėdami savimi. Nebijotų klausti ar prašyti pagalbos. Žinotų, kad galima suklysti ir bandyti dar kartą. Mokėtų būti su kitais, tačiau kartu išliktų savimi. Juk į pirmąją klasę nebūtina ateiti su visais atsakymais. Kur kas svarbiau į savo kuprinę įsidėti smalsumą, savarankiškumą, drąsą, gebėjimą būti kartu ir pasitikėjimą, kad atsakymus galima atrasti. O visa kita – raidės, skaičiai, sąsiuviniai ir naujos taisyklės – ateis savu laiku, žingsnis po žingsnio.
