„Čia mano!“ – kada tai sveika, o kada verta ieškoti sprendimų?

„Čia mano!“ – kada tai sveika, o kada verta ieškoti sprendimų?

Vaikų nenoras dalintis dažnai sukelia tėvų nerimą, tačiau vaikystėje toks elgesys nėra netinkamas, blogas ar nenormalus – tai natūrali vaiko raidos dalis. Ankstyvame amžiuje vaikai dar tik mokosi suvokti save kaip atskirus asmenis, suprasti nuosavybę, laiką, jausmus, tad dalijimasis jiems gali būti per sunkus uždavinys. 

Dalijimasis nėra įgimtas įgūdis – jis formuojasi kartu su vaiko emocine branda, impulsų kontrole ir gebėjimu suprasti vienas kitą. Vis dėlto nuolatinis ir intensyvus nenoras dalintis kartais gali būti ženklas, kad vaikui reikia papildomos pagalbos. Kada verta tiesiog palaukti, o kada – susirūpinti, pasakoja ir patarimais dalijasi privataus lopšelio-darželio „Pėdutės“ direktorė Aiva Garalevičienė.

Dalijimasis – ne moralė, o raida

Dalijimasis ankstyvoje vaikystėje nėra „gero elgesio“ ženklas, pasakoja direktorė – tai raidos įgūdis, kuris formuojasi palaipsniui. Maži vaikai neturi gebėjimo pilnai suprasti savo ir kitų jausmus, tad nenoras dalintis nereiškia savanaudiškumo ar netinkamo auklėjimo, o tik atspindi raidos etapą, kuriame vaikas mokosi suprasti save, savo ribas ir nuosavybę. 

Mažieji dar nesupranta laiko taip, kaip supranta suaugusieji, tad atsisakyti mylimo daikto, reiškia jį prarasti visam. Net paprastas pasikeitimas gali kelti didelį nesaugumą. Augdamas vaikas pradeda suprasti, kad daiktai sugrįžta, o santykiai su kitais vaikais ir dalijimasis nėra grėsmingas – tai prasmingas socialinis veiksmas.  

Kaip palaikyti vaiką mokantis dalintis

Kasdienėse situacijose verta atkreipti dėmesį į tai, kaip komunikuojame su vaikais.  Abstraktūs raginimai dažnai nėra suprantami, o konkreti, rami kalba suteikia vaikui daugiau aiškumo ir mažina įtampą. 

Taip pat svarbu leisti vaikams mokytis bendrauti patiems. Neretai tėveliai įsikiša per greitai, bijodami konflikto, tačiau vaikai dažnai randa sprendimus patys – net jei jie atrodo netobuli ar lėti. „Leisdami vaikams žaisti, mokytis susitarti ir dalintis patiems, mes padedame jiems ugdyti kantrybę, tolerancija ir pasitikėjimą vienas kitu“, – sako A. Garalevičienė. Šios patirtys tampa pagrindu dalijimuisi ateityje. 

Kartais geriausia pagalba vaikui – ne pamokymas, o laikas ir erdvė mokytis savo tempu. Skubinimas priimti sprendimą ar taisymas neleis patirti, pabandyti ir palaipsniui suprasti kaip veikia santykiai su kitais. Patirtis kuria daug tvaresnį mokymąsi, nei nustatytos taisyklės.

Ne visi vaikai mokosi vienodu tempu

Vaikai mokosi skirtingu tempu. Jų gebėjimų raida priklauso nuo daugelio veiksnių, o svarbiausias iš jų – vaiko vidinis pasirengimas. Vieni vaikai ilgiau stebi, saugo savo daiktus ar vengia dalijimosi, o kiti greičiau įsitraukia į bendrą žaidimą ir bendravimą. Tokie skirtumai yra įprasti ir susiję su tuo, kaip kiekvienas vaikas jaučiasi būdamas tarp kitų. 

Stebint vaiko elgesį svarbu matyti ne tik pavienes situacijas, bet ir bendrą vaizdą – kaip vaikas jaučiasi tarp kitų vaikų, ar ilgainiui jam tampa lengviau įsitraukti į bendrą veiklą. 

Pokalbis su darželio auklėtoju ar specialistais, šiose situacijose – tai galimybė geriau suprasti savo vaiką ir jo poreikius. Dažniausiai pokalbiai padeda rasti būdų, kaip suteikti vaikui daugiau saugumo, palengvinti bendravimo patirtį. Tačiau verta prisiminti ir tai, kad vaikai auga, stiprėja ir socialinių įgūdžių mokosi savo tempu, tad tai, kas šiandien atrodo sudėtinga, ilgainiui dažnai tampa įveikiama. 

Privataus lopšelio-darželio „Pėdutės“ direktorė Aiva Garalevičienė sunerimusiems tėveliams pataria:

• Stebėkite visumą, ne tik pavienes situacijas. Konfliktai dėl žaislų yra įprasti, svarbiau – kaip vaikas jaučiasi kasdien ir ar laikui bėgant situacijos lengvėja.
• Vertinkite vaiko savijautą, ne tik elgesį. Ar jis jaučiasi saugus tarp vaikų? Ar turi erdvės būti savimi?
• Nelyginkite savo vaiko su kitais. Kiekvienas vaikas mokosi bendrauti savo tempu, o palyginimai – sukelia stresą, nepadeda.
• Ieškokite palaikymo, o ne „elgesio taisymo“. Pokalbis su darželio auklėtoju, specialistais gali padėti geriau suprasti vaiką ir patiems jaustis ramiau.
• Pasitikėkite savo santykiu su vaiku. Tėvų dėmesys, pastovumas ir buvimas šalia yra stipriausia atrama vaiko raidai.

Pasidalinti :

Kiti pranešimai