Augti su broliu ar sese reiškia augti šalia kito – tokio pat svarbaus žmogaus, su savo norais, jausmais ir poreikiais. Tai reiškia dalintis žaislais, dėmesiu, kambariu, ginčytis dėl smulkmenų ir vėl kartu juoktis.
Broliai ir sesės vieni kitiems tampa pirmąja patirtimi, kaip būti santykyje. Ir nors šis santykis ne visada lengvas, butent jame vaikai mokosi labai svarbių dalykų – apie ribas, empatiją, apie tai, kaip išbūti kartu net tada, kai nuomonės išsiskiria.
Apie tai, kaip vaikų santykiai keičiasi augant, kas juose natūralu, o kur svarbus suaugusiųjų vaidmuo, dalijasi privataus lopšelio-darželio „Pėdutės“ direktorė Aiva Garalevičienė.
Konfliktai, kurie moko
Kai vaikai auga kartu, konfliktai gali tapti naturalia kasdienybės dalimi. Tai nereiškia, kad jie yra blogi ar juos reikia iškart spręsti – tai santykių dalis. Dažnai konfliktai tarp brolių ir sesių kyla netikėtai – dėl žaislų, dėl vietos šalia mamos ar tėčio, dėl to, kas pirmas tą konfliktą pradėjo. Iš suaugusiojo perspektyvos tai gali atrodyti kaip nuolatinis nesutarimas, įtampa. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikai taip bando pažinti savo ribas ir santykius.
Nesutarimai neturi tik „blogos“ pusės. Jų metu vaikai išmoksta palaukti, nusiraminti, pasakyti „man nepatinka“, „aš noriu kitaip“. Jie mokosi, kad kitas žmogus turi savo jausmus, kurie gali skirtis. Šios situacijos – sudėtingos, tačiau būtent jose pradeda formuotis empatija. „Konfliktų tarp brolių ir seserų nereikėtų bijoti,“ – sako privataus lopšelio-darželio „Pėdutės“ direktorė Aiva Garalevičienė. „Svarbiausia yra ne pats ginčas, o tai, ką vaikai iš jo išsineša – ar jie mokosi išgirsti vienas kitą ir rasti sprendimą.“
Kai dalintis nėra paprasta
Augti ne vienam reiškia mokytis dalintis – ne tik žaislais, bet ir laiku, dėmesiu, buvimu šalia. Tai nėra paprasta. Kartais vaikai nori būti pirmi, kartais – turėti kažką tik sau. Tokie norai yra natūralūs ir labai žmogiški. Mokymasis dalintis vyksta po truputį. Per pavykusius susitarimus, per trumpas ašaras ar sugrįžimą į bendrą žaidimą. Tai procesas, kuris reikalauja laiko ir kantrybės – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Svarbiausia – leisti vaikams išgyventi šias patirtis saugiai. Kai jie jaučia, kad jų jausmai priimami, o santykis išlieka tvirtas, dalintis tampa ne pareiga, o pamažu augančiu gebėjimu būti kartu. Augti ne vienam reiškia mokytis dalintis, ginčytis, susitaikyti ir vėl būti kartu. Per norą turėti tik sau, per mažus konfliktus ir pirmuosius susitarimus santykis pamažu bręsta.
Ryšys, kuris auga kartu su vaikais
Augti kartu – tai ne tik dalintis kasdienybe, bet ir kurti bendrą vaikystės istoriją. Broliai ir sesės tampa vienas kito prisiminimų saugotojais. Jie prisimins tą patį kiemą, tas pačias keliones, tuos pačius šeimos ritualus, juokingas situacijas ar net išdaigas, apie kurias vėliau pasakos su šypsena.
Šie bendri išgyvenimai kuria ypatingą ryšį. Net jei vaikystėje netrūksta ginčų ar konkurencijos, už jų slypi bendras pasaulis, kurį supras tik jie patys. Augdami vaikai pamažu suvokia, kad šalia yra žmogus, kuris išgyveno tas pačias šeimos akimirkas, matė tuos pačius pokyčius, dalijosi tuo pačiu gyvenimo etapu. Tai sukuria tvirtą emocinį pagrindą, kuris gali išlikti visą gyvenimą. Tad svarbu suprasti, jog visi sunkumai, kuriuos tenka išgyventi šiandien yra laikini.
Ką verta atsiminti
• Konfliktai – natūrali augimo dalis. Ginčai tarp brolių ir sesių nėra ženklas, kad kažkas negerai. Per juos vaikai mokosi ribų, kantrybės ir gebėjimo susitarti.
• Nebūtina skubėti spręsti už vaikus. Jei situacija saugi, verta leisti jiems patiems ieškoti sprendimo. Taip ugdomas savarankiškumas ir atsakomybė.
• Kiekvienam vaikui reikia individualaus dėmesio. Net trumpas laikas atskirai su mama ar tėčiu stiprina saugumo jausmą ir mažina konkurenciją.
• Venkite lyginimo. Kiekvienas vaikas turi savo tempą, stiprybes ir jautrumą. Lyginimas dažnai kuria atstumą, o ne motyvaciją.
• Įvardykite jausmus ir mokykite kalbėtis. Padėdami vaikams suprasti, ką jie jaučia, padedate jiems mokytis spręsti nesutarimus.
• Žvelkite plačiau nei šiandienos ginčas. Brolių ir sesių ryšys – ilgalaikis. Šiandieniniai nesutarimai yra tik maža dalis santykio, kuris dar auga ir bręsta.
Augti ne vienam – tai turėti šalia žmogų, su kuriuo dalijamasi ne tik žaislais ar kambariu, bet ir jausmais, patirtimis, visa vaikyste. Kartais tas kelias būna triukšmingas, kartais kupinas iššūkių, tačiau būtent jame gimsta svarbiausi santykių pamatai.
Leisdami vaikams augti kartu, mes dovanojame jiems galimybę išmokti būti šalia kito – su pagarba, kantrybe ir rūpesčiu. O tai – dovana, kuri išlieka kur kas ilgiau nei vaikystė.
