Šiuolaikinėje kasdienybėje tėvai gali rinktis iš gausybės lavinamųjų žaislų, edukacinių veiklų ir įvairių užsiėmimų savo vaikams. Atrodo, kad vaikystė tampa vis labiau užpildyta būreliais, užduotimis ir veiklomis, kurios žada padėti augti, tobulėti ir pasiruošti ateičiai. Tačiau tarp visų galimybių kartais pamirštame vieną svarbų dalyką – vaikui labiausiai reikia ne dar vienos veiklos ar dar vieno naujo žaislo, o mūsų dėmesio.
Ikimokykliniame amžiuje vaikai pasaulį pažįsta per žaidimą. Žaisdami jie mokosi pažinti savo emocijas, aplinką ir santykius su kitais žmonėmis. Būtent žaidimas tampa natūralia vaiko kalba, per kurią jis išreiškia save, tyrinėja pasaulį ir kuria ryšį su artimiausiais žmonėmis. Todėl vaikui svarbiausia ne tai, kiek laiko tėvai skyrė pasiruošimui ar kiek kainavo žaidimo priemonės, o tai, kiek dėmesio ir įsitraukimo jis gauna bendrų veiklų metu.
Privataus lopšelio-darželio „Pėdutės“ direktorė Aiva Garalevičienė dalijasi dešimčia paprastų žaidimų idėjų , kuriems nereikia jokio pasiruošimo, tačiau jie gali tapti puikia galimybe stiprinti ryšį su vaiku ir kartu lavinti įvairias sensorines bei pažintines sritis.
1. Gyvūnų eisena – pasaulio pažinimas per judesį
Pakvieskite vaiką tapti įvairiais gyvūnais. Šokinėkite kaip varlės, krypuokite kaip pingvinai, sėlinkite kaip katės, ropokite kaip meškos ar plasnokite rankomis kaip paukščiai. Vaikams labai patinka įsijausti į vaidmenis, todėl toks žaidimas dažnai greitai virsta visa istorija. Galbūt gyvūnai ieško maisto, keliauja per džiungles ar bando pasiekti savo namus?
Šis žaidimas lavina stambiąją motoriką, koordinaciją, pusiausvyrą ir vaizduotę. Kartu vaikai mokosi stebėti, atkartoti judesius ir geriau pažinti savo kūno galimybes.
2. Juoko estafetė – kai emocijos užkrečia
Vaikai labai mėgsta kvailioti, todėl kartais užtenka visai nedaug, kad namuose pasigirstų nuoširdus juokas. Vienas žmogus pradeda juoktis pasirinktu būdu – garsiai, tyliai, cypiančiai, kaip ragana ar net kaip Kalėdų Senelis. Kitas turi juoką pakartoti arba sugalvoti dar juokingesnį variantą. Vėliau galima įtraukti ir daugiau užduočių: juoktis kaip skirtingi gyvūnai, juoktis užsidengus burną, juoktis tik iškvėpiant ar bandyti išlaikyti rimtą veidą, kol kitas kvailioja.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik linksma pramoga, bendras juokas padeda vaikui atsipalaiduoti, stiprina emocinį ryšį ir kuria pozityvias asociacijas su laiku, praleistu kartu.
3. Surask akimis
Tai puikus žaidimas situacijoms, kai tenka palaukti ir nėra galimybės bėgioti ar aktyviai žaisti. Laukiant gydytojo kabinete, važiuojant viešuoju transportu, sėdint kavinėje ar svečiuose vienas žmogus pasako daiktą, o kitas turi kuo greičiau jį surasti akimis.
Pavyzdžiui: surask kažką geltono, apvalų daiktą, surask aukščiausiai esantį objektą kambaryje.
Papildomas iššūkis – daiktą reikia surasti per 5 sekundes, neatsistojant iš vietos.
Iš pirmo žvilgsnio tai labai paprastas žaidimas, tačiau jis lavina dėmesio koncentraciją, regimąjį suvokimą, pastabumą ir gebėjimą išlaikyti dėmesį vienai užduočiai. O tėvams tai dažnai tampa puikia pagalba situacijose, kai vaikui sunku ramiai išsėdėti vienoje vietoje.
4. Misija: surinkti visus lobius
Vaikams labai patinka įvairios misijos ir iššūkiai. Todėl keli žaislai ar daiktai, išdėlioti skirtingose kambario vietose, gali virsti tikru nuotykiu. Vaiko užduotis – surinkti visus „lobius“. Norint suteikti daugiau iššūkių, galima: šokinėti nuo vieno daikto prie kito, įlipti į maišą ir judėti šuoliukais, rinkti tik tam tikros spalvos daiktus, nešti po vieną daiktą. Žaidimas lavina koordinaciją, orientaciją erdvėje ir kūno kontrolę.
Pasak A. Garalevičienės, judėjimas yra viena svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklų. „Per judesį vaikai ne tik stiprina fizinius gebėjimus, bet ir mokosi pažinti savo kūną, jo galimybes bei ribas. Kai judrios veiklos vyksta kartu su tėvais, vaikas patiria dar daugiau teigiamų emocijų ir artumo.“
5. Ką girdi mano ausys?
Pakvieskite vaiką trumpam užsimerkti. Vieną minutę tiesiog klausykitės aplinkos. Po to aptarkite: kokius garsus pavyko išgirsti, kuris buvo garsiausias, kuris tyliausias, kuris patiko labiausiai.
Galbūt girdėjote paukščius, pravažiuojančius automobilius, laikrodžio tiksėjimą ar vėjo šnarėjimą. Šis žaidimas lavina klausos dėmesį, gebėjimą susikaupti ir pastebėti tai, kas dažnai lieka nepastebėta.
6. Veidrodis
Atsistokite vienas priešais kitą. Vienas žmogus juda, o kitas turi kuo tiksliau pakartoti visus judesius tarsi veidrodyje. Galite: kelti rankas, šypsotis, pritūpti, apsisukti, parodyti įvairias emocijas. Po kelių minučių apsikeiskite vaidmenimis.
Šis žaidimas moko stebėti kitą žmogų, išlaukti, bendradarbiauti ir sutelkti dėmesį.
7. Kas pasikeitė?
Paprašykite vaiko užsimerkti arba nusisukti, per tą laiką pakeiskite vieną smulkmeną: nusiimkite laikrodį, pakeiskite šukuoseną, perkelkite pagalvę, apsivilkite megztinį. Vaiko užduotis – pastebėti pokytį.
Vėliau vaidmenimis galima apsikeisti ir leisti pokyčius kurti pačiam vaikui. Tai puikus būdas lavinti atmintį, dėmesį ir pastabumą.
8. Atspėk, kaip jaučiuosi
Vienas žmogus sugalvoja emociją, tačiau jos neįvardija. Vietoje to bando ją parodyti veido išraiška, judesiais ar kūno kalba. Kito užduotis – atspėti, ką jis jaučia. Galima vaidinti nustebusį žmogų, kuris pamatė didžiulį tortą, išsigandusį katiną, labai laimingą vaiką ar susiraukusį žmogų, kuriam nepasisekė pastatyti bokšto iš kaladėlių.
Atspėjus emociją verta pasikalbėti, kada mes taip jaučiamės ir kas mums padeda tokiose situacijose. Žaisdamas vaikas mokosi atpažinti emocijas ne tik savyje, bet ir kituose žmonėse. Tai svarbus gebėjimas, padedantis geriau suprasti aplinkinius ir kurti draugiškus santykius.
9. Slaptas maršrutas
Vaikams labai patinka kliūčių ruožai, tačiau jiems nereikia specialios įrangos. Pasitelkite tai, ką turite namuose: kėdes, pagalves, pledus, dėžes.
Sukurkite maršrutą ir duokite užduotis: „apeik kėdę“, „perlipk pagalvę“, „pereik tiltą“, „apsisuk tris kartus“. Vėliau maršrutą gali kurti pats vaikas. Tokios veiklos lavina koordinaciją, kūrybiškumą ir gebėjimą planuoti veiksmus.
10. Debesų istorijos
Kartais prasmingiausios veiklos yra pačios paprasčiausios. Atsigulkite ant žolės ir stebėkite debesis. Paklauskite vaiko: ką primena šis debesis, kokią istoriją jis pasakoja, kur jis keliauja, ką jis sutiko savo kelyje. Jei debesų nėra, galima stebėti medžių šakas, šešėlius ar įvairius raštus aplinkoje. Tokie žaidimai ugdo vaizduotę, kūrybiškumą ir gebėjimą sustoti bei būti dabarties akimirkoje.
Ryšys kuriamas paprastose akimirkose
Kartais tėvams atrodo, kad prasmingam laikui su vaiku reikia ypatingų veiklų, kruopščiai suplanuotų užsiėmimų ar naujų žaislų. Tačiau vaikams dažniausiai svarbiausia visai kas kita – jausmas, kad tuo metu jie yra matomi, girdimi ir svarbūs.
Bendras juokas, pokalbiai, judėjimas ar net kelių minučių žaidimas laukiant eilėje gali tapti tomis akimirkomis, kurios stiprina pasitikėjimą, saugumo jausmą ir artumą. Būtent iš tokių kasdienių patirčių po truputį kuriamas ryšys, kuris vaikui tampa tvirtu pagrindu augti, pažinti pasaulį ir drąsiai žengti pirmyn.
